APATINIŲ GALŪNIŲ GIPSAVIMAS

APATINIŲ GALŪNIŲ GIPSAVIMAS

1. ĮVADAS

Gipsavimas yra žinoma, moksliškai pagrįsta procedūra, taikoma reabilituojant vaikus, sergančius vaikų cerebriniu paralyžiumi, patyrusius galvos ir smegenų traumas ar sergančius Diušeno raumenų distrofija.

Išskiriamos dvi gipsų rūšys: redresuojantys (atstatomieji) ir slopinantys. Redresuojantis gipsavimas – tai progresyvių gipsų serija (gipsas keičiamas kas tam tikrą laiką, kaskart didinant korekciją). Jie naudojami siekiant pailginti raumenį. Slopinantys gipsai naudojami raumenų tonuso normalizavimui ir paprastai dedami tik vieną kartą.

Sergant neurologinėmis ligomis, vaikams gali padidėti raumenų tonusas, apriboti judesių amplitudę arba atsirasti tam tikrų raumenų grupių stingulys. Pirmojoje fazėje atsiranda dinaminės kontraktūros. Jei joms netaikoma tinkama terapija ir priemonės, gali išsivystyti statinė kontraktūra.

Šių simptomų atsiradimas apatinėse galūnėse daro didelę įtaką vaiko eisenai, ją sutrikdo, o dažnai net daro neįmanomą savarankišką vaikščiojimą.

Gipso tvarstį naudojame siekdami padidinti lankstumą, ištempti ir pailginti sutrumpėjusius raumenis bei pagerinti raumenų jėgą, o tai galiausiai pagerina eiseną.

Jei jūsų vaikas vaikšto ant pirštų galų, turi ribotą čiurnos sąnario judesių amplitudę, raumenų stingulį bei sutrikusį eisenos modelį, susipažinkite su tolesne informacija ir pasitarkite su savo kineziterapeutu dėl gipsavimo procedūros taikymo.

2. KAIP VEIKIA GIPSAS?

Jei vaikas turi ribotą čiurnos sąnario judesių amplitudę, tai reiškia, kad tam tikras raumuo yra per trumpas, per silpnas ir nepakankamai lankstus, kad leistų laisvai judėti sąnariui.

Gipso tvarstį dedame neutralioje padėtyje (submaksimalus nugarinis lenkimas su šleivapėdystės korekcija), kurioje raumuo turi minimalią įtampą. Tokia sąnario ir raumenų padėtis leidžia augti papildomoms raumenų ląstelėms, kad raumuo pailgėtų ir taptų lankstesnis. Gipsas mūsų centre dedamas 8–14 dienų laikotarpiui, visada ant abiejų kojų, siekiant išlaikyti simetriją.

Kadangi kiekvienas vaikas yra kitoks ir pasižymi skirtingu eisenos modeliu bei sutrikimais, negalima vienareikšmiškai teigti, kad vieno gipsavimo pakaks. Gali prireikti serijinio gipsavimo.

3. INDIKACIJOS GIPSAVIMUI

• čiurnos sąnario judrumo apribojimas
• skirtumas tarp R1 ir R2 daugiau nei 5 laipsniai (pagal Tardieu skalę)
• išliekantis spastiškumas / hipertonija
• sąnario linijiškumo sutrikimai
• raumenų, nervų ir raiščių sutrumpėjimas
• antrinių deformacijų rizika
• ortezas yra nepakankamas galūnei apsaugoti

4. KONTRAINDIKACIJOS

Santykinės kontraindikacijos:

• alergija arba anksčiau buvusi bloga reakcija į gipso medžiagas
• jutimo sutrikimai
• sunkumai komunikuojant
• perteklinis prakaitavimas
• kaulinio audinio vientisumo sutrikimai
• įsisenėjusi kontraktūra
• sensoriniai sutrikimai (pvz., gynybinė reakcija į prisilietimą, maža tolerancija lietimui ir t. t.)

Absoliučios kontraindikacijos:

• odos vientisumo pažeidimai
• kauliniai judrumo apribojimai gipsuojamoje galūnėje
• didelis gipsuojamos galūnės patinimas
• poreikis naudoti galūnę gyvybinėms funkcijoms stebėti
• hipertenzija ir padidėjęs vidinis kaukolės spaudimas
• autonominės nervų sistemos sutrikimai (storming)
• nesugijęs lūžis gipsuojamoje galūnėje
• osteoporozė gipsuojamoje galūnėje
• kraujotakos sutrikimai gipsuojamoje galūnėje

5. KOKIĄ NAUDĄ TEIKIA GIPSAVIMAS?

• skausmo sumažėjimas
• procedūrą galima kartoti daug kartų
• padidėja raumens ilgis
• spastiškumo / padidėjusio raumenų tonuso mažinimas
• eisenos modelio pasikeitimas
• padidėja apatinių galūnių ortezų tolerancija
• čiurnos sąnario linijiškumo pagerėjimas
• atraminio paviršiaus pagerėjimas

6. KOKIE GALI BŪTI GIPSAVIMO APRIBOJIMAI?

• trunka nuo 8 iki 14 dienų ir kartais turi būti kartojamas
• gali sukelti laikiną ir vietinį raumens susilpnėjimą
• gipso negalima šlapinti, atsiranda sunkumų prausiantis
• gali atsirasti nuospaudų, iššutimų ar odos nutrynimų
• kraštutiniais atvejais gali būti pažeistas odos vientisumas arba atsirasti pragulų
• kraštutiniais atvejais gali sutrikti arba sustoti kraujotaka

7. SVARBŪS DALYKAI, KURIUOS REIKIA TIKRINTI

Kraujotaka

Labai svarbu reguliariai tikrinti kraujotaką. Paspauskite pirštų galus – jie turėtų pabalti, o po 2 sekundžių vėl tapti rožiniai. Jei pirštai išlieka balti, tampa mėlyni arba didžiąją laiko dalį yra šalti ar patinę, kreipkitės į kineziterapeutą. Tai gali reikšti, kad gipsas yra per glaudus ir trikdo vaiko kraujotaką. Gali tekti nuimti gipsą. Kraujotakai pagerinti galite paguldyti vaiką ant nugaros, pakeldami kojas ant pagalvės. Šioje padėtyje palengvėja veninio kraujo nutekėjimas.

Jutimas

Jei vaikas skundžiasi kojų tirpimu, dilgčiojimu ar skausmu, kuo skubiau susisiekite su kineziterapeutu. Tai gali reikšti, kad gipsas spaudžia nervus ir turi būti nedelsiant nuimtas.

Skausmas

Jei vaikas atkakliai skundžiasi skausmu tiksliai aplink kulkšnį ar kulną, gipsas gali spausti tą vietą, todėl kyla pūslių ar nuospaudų rizika. Nedelsdami susisiekite su kineziterapeutu. Jei simptomai išlieka arba vaikas negali remtis kojomis, gipsą reikės nuimti.

Drėgmė / prakaitavimas

Normalu, kad po gipsu kojos prakaituoja labiau, ypač kai temperatūra aukšta. Oda gali būti balta ir drėgna, tačiau tai nėra problema, kol ta vieta nėra skausminga. Pastebėję tokius simptomus, pasitarkite su terapeutu.

Niežulys

Odos niežėjimas po gipsu yra dažnas reiškinys. Geriausias būdas jį numalšinti – švelnus gipso stuksenimas. Labai retai pasitaiko alerginė reakcija į gipsavimo medžiagas. Jei įtariate alergiją, praneškite terapeutui, nes gali tekti nuimti gipsą.

8. KAIP PRIŽIŪRĖTI GIPSĄ IR PRAUSTIS

Siekiant užtikrinti vaiko komfortą ir saugumą, laikykitės šių rekomendacijų:

• Venkite smėlio, žievės, purvo ar žvyro. Jie gali patekti į gipso vidų ir sukelti nutrynimus ar žaizdas.
• Nekiškite jokių daiktų į gipso vidų – jie gali sužeisti odą.
• Visada ant gipso vaikui maukite batus. Gipsas yra slidus, todėl be batų vaikas gali paslysti, o gipsas – įtrūkti.
• Nenardinkite gipso į vandenį, net jei jis apvyniotas plėvele.
• Prausiantis geriausia, kad kojos kabotų už vonios ar dubens ribų. Papildomai galite naudoti maistinę plėvelę ir plastikinį maišelį apsaugai.

9. KAIP NUIMTI GIPSĄ

Gipsas turi būti nuimtas po 8–14 dienų. Tik kineziterapeutas priima sprendimą dėl tikslaus laiko ir tik jis yra įgaliotas nuimti gipsą, nes turi tam reikiamą patirtį ir įrankius.

Nenuimkite gipso patys be suderinimo. Tai gali būti pavojinga jums ir jūsų vaikui.

Prieš pradedant nuėmimą, pašalinamos visos apsaugos nuo kraštų. Gipsui nuimti naudojame specialias žirkles ir reples. Atliekami du lygiagretūs pjūviai blauzdos gale, linijoje už kulkšnių iki pat kulno. Tada gipsas atlenkiamas ir koja ištraukiama.

Vibruojantį pjūklą naudojame retai, kad vaikai neišsigąstų garsaus triukšmo.

10. VAIKO VEIKLA SU GIPSU IR TERAPIJA

Uždėjus gipsą, dvi valandas vaikas negali remtis kojomis (leidžiama tik gulėti ar sėdėti). Per anksti apkrovus gipsą, jis gali sulūžti, o tai sugadins terapijos eigą.

Pirmosiomis dienomis leiskite vaikui priprasti prie svorio ir didesnių batų per laisvą žaidimą. Po adaptacijos skatiname kasdienę veiklą. Jei mūvėsite batus ar neslystančias kojines, apribojimų neturėtų būti. Kineziterapeutas padės parinkti tinkamas veiklas.

Rekomenduojama intensyvi kineziterapija: ėjimo takeliu treniruotės, tempimo pratimai, silpnų raumenų stiprinimas, vertikalizacija.

Su gipsu vaikas gali eiti į mokyklą ar darželį. Sąlyga gipsavimui – intensyvios terapijos vykdymas, nes be jos gipsas neduos ilgalaikių rezultatų.

11. KAIP PASIRUOŠTI GIPSAVIMUI

Atidžiai perskaitykite šią informaciją ir atvirai pasikalbėkite su kineziterapeutu. Jis atsakys į visus jūsų klausimus.

Išsamiai informuokite vaiką apie tai, kas bus daroma. Pasakokite apie tai teigiamai. Parodykite nuotraukas ar vaizdo įrašus (juos suteiks terapeutas). Paaiškinkite, kokių veiklų jis negalės daryti tas 8–14 dienų.

Į procedūrą atvykite vilkėdami laisvas kelnes ir plačias kojines. Kuo geriau pasiruošite jūs, tuo ramiau jausis vaikas.

12. KĄ DARYTI NUĖMUS GIPSĄ

Nuėmus gipsą, būtina nešioti ortezus (net iki 10 valandų per parą) bei naktinius įtvarus. Tai padės išlaikyti pasiektą sąnarių lankstumą ir apsaugos rezultatą.

Būtina intensyvi kineziterapija. Vaikai patys nesuformuos naujo eisenos modelio, todėl naujus įgūdžius reikia ištreniruoti.

Nuėmus gipsą, kojas reikia kruopščiai nuplauti ir nusausinti. Patikrinkite, ar nėra nuospaudų. Leiskite vaikui kelias minutes pajudėti laisvai, kad jis priprastų prie naujų pojūčių.

Toliau rekomenduojami stiprinantys pratimai blauzdos raumenims ir sensorinė stimuliacija. Namuose galite atlikti švelnų pėdų masažą.

13. PROBLEMOS SU GIPSU

Terapijos metu turėsite kineziterapeuto telefono numerį. Kilus bet kokioms abejonėms ar pajutus pavojų – nedelsdami skambinkite. Nenuimkite gipso patys.

14. SUTIKIMAS GIPSAVIMUI

ATSISIŲSTI SUTIKIMĄ doc

ATSISIŲSTI SUTIKIMĄ pdf

15. TYRIMAI PRIEŠ IR PO GIPSAVIMO

Sprendimą dėl gipsavimo priima kineziterapeutas, remdamasis apžiūra ir eisenos analize. Prieš ir po gipsavimo terapeutas išmatuoja spastiškumo kampą (pagal Tardieu), judesių amplitudę bei įvertina odos būklę.

Gipsas dedamas vaikui gulint ant pilvo. Visas procesas trunka apie 60 minučių.

16. Kainoraštis

Visa gipsavimo kaina yra apytiksliai 700 PLN, tačiau galutinė kaina priklauso nuo sunaudotų medžiagų kiekio.

Parengė:

Aleksandra Rosłoniec